- Puikiai grojate,panele.
- Na,aš grojau tik sau.- Šiek tiek piktokai atrėžiau.
- Manyčiau,galėtumėt šį talentą paskleisti. - Paskleisti? Gal jis kuoktelėjo?- Manau,padariau klaidą, nepaklausęs jūsų vardo?
- Žaklina. -Tyliai išskiemenavau.
- Malonu susipažinti,mano vardas Darius.
- Sveiki, pone Dariau.
- Kreipkis į mane tiesiog tu.
- Sveikas,Dariau. - Atisidussusi ir šiek tiek su pašaipa tariau.
Net nepastebėjau, kad mes tiek ilgai kalbėjomės. Į mūsų pašnekesius įsiterpė skambutis,kviečiantis į pamoką.Jis mane palydėjo į klasę. Pasirodo,Darius yra okuliarijos studentas,o jis čia lankosi dėl projekto.
Dar nelabai mokėjau skaityti brailio rašto,tad nieko nesupratau. Darius,mano nuostabai, sėdėjo šalia mnęs ir stebėjo pamoką. Pamatęs,jog aš tik veltui bandau ką nors įskaityti, pamažu ima aiškinti po atskirą raidę.
- Gal jau gali perskaityti?
- Me-meylė-MEILĖ. -Nedrąsiau tariau.
MEILĖ? Kuo šis žodis mane sutrikdė? Juk tai tas pats lyg būtų saulė ar kitas mielas žodis. Beskaitant kitą žodį,netyčia prisiliečiau prie Dariaus ir supratau,kad abu suglumome. Jaučiau lyg manyje kas šokčiotų,gavęs elektros krūvį. Daugiau nebegalėjau galvoti,tiesiog laukiau pamokos pabaigos,bet ji,kaip tyčia, atrodė ilgesnė nei įsivaizdavau. Jis mane palydėjo iki kambario ir pažadėjo man padėti gerai išmokti brailio raštą. Staiga pagavau save besišypsančią ir nustebau,kad tai buvo mano pirmoji šypsena po avarijos!
Po visų likusių pamokų,vakare,bandžiau praktikuotis brailio rašto. Sumaniau,jog reikėtų nueiti į biblioteką,tad paprašiau Gerdos,jog mane ten nuvestų. Iki uždarymo liko viso labo 20 minučių,tad paskubomis išsirinkau tris romanus ir nekantravau kuo greičiau viską perskaityti.Jau ėjau pro duris,bet mane sustabdė direktorė:
- Divkovskyte,prašom ateik į mano kabinetą.
Vos nepamečiau knygų ir rankų.
KĄ? Ar aš ką nors padariau???
Įdomuuu. :)
AtsakytiPanaikinti