4 ĮRAŠAS

 PO VIENERIŲ METŲ

Paglosčiau Eiprilei galvą ir pajutau,kad jos vizginama uodega atsimuša man į kairiąją koją. Eiprilė - ketverių metų kalytė,specialiai dresiruota tokiai kaip aš. Ją gavau prieš metus,antrąją dieną po pradėjimo lankyti aklųjų mokyklą.Tai buvo dvana nuo visos giminės,tai išties mane pradžiugino bei palengvino gyvenimą. Manau,mes laukiame ilgiau nei pusę valandos,o Darius vis dar nepasirodė. Nervingai trypčiojau ir ėmiau niuniuoti dainą,sklindačią iš kažkurio miesto galo,kurią tikriausiai užleido įvari\ūs nuotykių iškantys vaikinai. Kas apie vaikinus,aš ir Darius esame pora. Na,bent jau taip manau. Nepaklausiau. Tiesiog...bijau išgirsti ne tokį atsakymą. Bet jei jaučiuosi laiminga su juo bei dažnai būname kartu argi mes nęsame pora? Ir štai,jau girdžiu jo artėjančius žingsnius. Gal jums ir skambės keistai,bet išmokau atpažinti koks žmogus ateina pagal jo žingsių garsą. Jis priėjo prie manęs,švelniai pabučiavo į kaktą ir paglostė Eiprilę.
- Argi neužtrukai? Manau praėjo daugiau laiko...- Tai pasakiusi truputį pasigailėjau,nes manau jog tai nuskambėjo lyg priekaištas. Bet jis tiesiog švelniai atsakė:
- Na,paskaitoje teko perimesti žodžiu kitu su rektoriumi. Labai atsiprašau...ir kaipgi norėtum,kad išpirkčiau savo kaltę? - Tarė šiek tiek linksmesne gaidele.
- Vesk,kur tau atrodo geriausiai - Linksmai ištariau.

Taip. Diena buvo iš ties nepakartojama.Pirmiausia nuėjome į ledainę,po to surengėme iškylą ir su Eiprelie smagai žaidėme. Netyčia prsikumo prie temos kaip atrodo Darius. Ir manęs maldaujamas,jis smulkai nupasakojo savo išvaizdą ir aš susidariau jo vedo paveikslą. Bet iš tiesų man tai per daug nerūpi. Svarbu,kad man su juo visada gera...Ir mano šeima pastebėjo,kad jaučiuosi geriau ir atrodo,grįžtu senoji aš.

Į mano rašomąjį stalą stukseno Rugilės pirštai,padabinti dirbtiniais nagais.Šitą garsą tikrai prisimenu. Jsi mane dažnai nervindavo,bet dabar neprašau laiutis. Kaip visada ji mane kamantėjo spie sustikimą su Dariumi ir dalino saujas patarimų. Kartai manu,kad ji dešimčia metų už mane vyresnė ir yra patyrusi viską. Na išgybenus brolio mirtį,tėvus skyrybas...prieš ją jaučiausi tiesiog maža mergaitė,bet ji tiesiog sakydavo,kad tiesiog  netyčia likimas jai pabėrė daugiau druskos ir to nesureikšmina. Tiesiog visada ja žavėjausi. Ji visada bvuo graži šviesiaplaukė,atrodė šiek tiek vėjavaikiška,bet viduje ji visai kitokia bei rimta. Man atrodo,kad ji niekad ndaro klaidų,tačiau ji sako,kad tiesiog jų nepastebiu,bet savo nuomonės aš nepaikeičiau.


...................................................................................

Aimanos ir riksmai sklido garsiai ir pasiekė širdies gelmes. Artėjantys,girgždantys smėlyje žingsniai baugino.Ir...kraujas...Ir...ašaros...Ir...




Suspiegiau.