Peilis nukrito,kraujas nudažė ir taip raudonas grindis. Ji išsprogdino akis,sugriebė už savo širdies ir krito.Krito tiesiai į savo kraują.Pajutau šiltą delną ant savo peties. Iš pirmo nusigandau,bet susipratau kad mane guodžia Darius.
- Tai tik filmas,Ža. -Guodžiančiai tarė jis.
Pakračiau galvą,juk tai žinau. Žinau,kad tai nėra realybė...bet...kartais iš tikrųjų nebemoku skirti tikrovės nuo fantazijos. Ir tai manau tai yra avarijos padarinys. Pažįstu savo klyksmą.,žinau kieno mašina buvo sugadinta, kieno kraujas tekėjo šalia mano galvos....Dabar galvojat kaip galėjau MATYTI filmą jeigu esu AKLA? Na jau atsakymą pateikiau- kažką panašaus esu patyrusi. Mergina,kurią nudūrė kažkoks vaikinas, girdėjo savo kyksmą ,matė kraują,prarado gyvenimą...O aš patyriau kai ką panašaus,bet iš manęs likimas atėmė dovaną regėti,bet...dabar mano šeima sako,kad sugebu daug daugiau jausti...Esate girdėję kai žmogus praranda regą, jis geba geriau girdėti? Tai tiesa. Ir dabar garsus gerai ištirynėju. Daiktas,kurį paliečiu, mano jausmuose įgauna kažkokį pavidalą ir man pavyksta.
Šiąnakt nenorėjau miegoti viena,tad paprašiau Dariaus,kad pabūtų su manimi. Jis sutiko. Tiesiog paprašiau jo,kad nueitume kartu į kambarį ir jis manęs nepaliktų.Nesivarginome net nusimauti batų,buvome begalo pavargę,vistiek rytoj teks keisti patalynę. Prie lovos gulėjo Eiprilė,lyg nujausdama tikslią vietą kur jį griaužią kaulą pasilenkiau jos paglostyti. Eiprilės kailis švelnus,šiltas. Nuo jos dvelkė ramybe. Visada mėgau šunis,nes jie turi kažką savyje kuo gali patraukti. Staiga man dingtelėjo klausimas:
- Dariau,ar tu mane vesi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą