Šunys yra aklųjų vedliai. Jie veda ten,kur reikia neįgaliąjam. Jie nieko blogo nedaro,tiesiog padeda ir palaiko draugiją,o svarbiausia - neišduoda tavęs bei tavo paslapčių.Mano vedliu tapo ir Darius. Dabar ima juokas,kai ne taip suformulavusi klausimą,išgirdau jo išgasttingą balsą, bandantį įrodyti,kad viskas dar per anksti bei reikia suplanuoti ateitį. Su tuo sutinku,tekėti už norėčiau po kelerių metų,kai abu turėsime ateitį.
Darius paruošė žaliosios arbatos bei iškepė sumuštinių. Tai atrodo paprasti dalykai,bet jis tai moka daryti geriausiai. Ar nepastebėjote,kad arbata bei kitas maistas būna skaniausi tik ypatingomis progomis,pvz: būnant svečiuose arba itin lietingą bei vėjuotą dieną,įsisupus į šiltą pledą, skaitant knygą arba besišnekučiuojant su drauge...Mano mintys vis dar sukosi apie tai ką su Dariumi aptarinėjome prieš miegą - apie ateities planus.Tad po pietų,kai Darius išėjo į paskaitas,pasikviečiau savo seserį Audrą apie tai pakalbėti,kadangi ji mane gerai pažįsta bei žino daug dalykų bei duoda gerų patarimų. Iš tiesų ryte dar nežinojau kuriuo keliu norėsiu žengti,bet po pokalbio supratau,kad mano kelias tikriausiai nutiestas į muziką. Pianinu mokausi groti nuo pat vaikystės. Dauguma žmonių sako,kad turiu šį talentą vysti,nes tikrai gerai groju. Kai dar nebūdavau akla,prie painino praleisdavau tikrai nemažai laiko,tad tikriausiai dėl to galiu groti nieko nematydama. Man muzika reiškia,daug. Iš tiesų tai atrodo tik baltų klavišų spaudinėjimas. Tačiau ši technika sukuria stebuklus. Tada aš atsipalaiduoju ir leidžiu sau laisvai ''pintis'' dainų natoms. Smagu,kad Audra pasisiūlė pasidomėti dėl šios srities.
Visą dieną išbuvau su Audra,tačiau laiką praleidome atskirai,nes ji kone visą likusį pusdienį kalbėjo telefonu.
Aš gulėdama klausiausi muzikos iš ausinukų. Tačiau juos nusiimti privertė sesers šauksmas.
Pagaliau įrašai! :) Kaip visuomet, jie šaunūs. Tik šriftą jei gali pakeisk :)
AtsakytiPanaikinti